Tada, kai zybsi spalvotosios svieseles
Ir kvepia oras namie keptais meduoliais...
Tada, kai akys klaidzioja margom vitrinom,
O sirdyje plevena brangiem zmoniem jausmai...
Tada, kai visi lekia ir rodosi nera kada sustoti,
O tu sustoji paklydusiom mintim, o gal svajoji...
Kaledos, tai ne tada, kai tam ateina laikas,
Kaledos - tai dziaugsmas, kada kazkam ji dovanoji ir sau tai dovanu gavai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą