2007-01-24
Pamastymui
"Kartais reikia moketi paciam pasitraukti i seseli, kad tavo artimas galetu pajusti savo sviesa."
Gal nevisikai tiksliai, bet tokia mintim isgirdau tokius zodzius. Man pasirode, jad jie beprotiskai teisingi.
Kada zmogus pajaucia save, savo verte, kad jis reiksmingas? Tada, kai jis jauciasi ypatingas, kai pajunta, savo "sviesa". O visgi, kad kazkas jaustusi sviesesnis, kiti turi pasitraukti i seseli. O kasgi nori buti seselyje? Kurkas malonesnis pojutis buti sviesuliu. Gyvenime daznai vyksta ir taip, kad parodyti savo spinksule kiti jega, gudrumu, zeminimu ir t.t. kisami nuosalin...
Kita vertus, kiek reikia tureti samoningumo, kad pats pasitrauktum i seseli suteiktadas kitam malonu pojuti jaustis reiksmingu. Gal kartais verta pamastyti, ar as esu ypatingas, ar salia esantis zmogus yra ypatingas, nes leidzia, privercia, skatina mane tokiu jaustis...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
Na nezinau, nesuprantu, kodel abu negali buti sviesoje. Man artimesne mintis butu, kad kiekvienas turi savo spinduliavimo spalva, ir niekam nereikia niekur trauktis, kad kiekvienas galetu sviesti, tiesiog vienoje situacijos spalvoje tavo paties spalva savaime matysis geriau, kitoje- kito... O jos- tos sviesos- dar gali ir persidengti, sukurdamos puikiausia bendra spalva!!! Zodziu, as uz seseliu palikima seseliams! :)
Gaila, bet gyvenime ne visada taip yra, kad ir kokios artimos ir mielos gali buti tokios mintys.
Labai retai buna taip, kai savo sviesa dereti nei gozti, nei nublanksti prie salia esanciu. Sutinku, kad kiekvienas turi savo sviesos atspalvi, bet daug maloniau, "zinoti", kad esi pati ryskiausia sviesa. Reikia labai daug samoningumo, kad pastebetum, pajustum, moketum balansuoti ir derinti, kad nei pats nenukentetum ir kitam butu gerai. Labai naivu galvoti, kad tai vyksta savaime. Tai yra ir darbas, ir menas, kaip scenos apsvietejo... P.s. tas kuris labiausiai moka, zino, jaucia pats lieka seseli...
Rašyti komentarą