Turėti ar būti?

Nemanau, kad truktų buvimo šalininkų, nemažos ir turėtojų armijos. Bet... Ar galima būti neturint? Ar galima pilnavertiškai džiaugtis turėjimu nebūnant? Ar turėjimas nekelia aukštyn buvimo sparnų ir neplečia galimybiu? Ar tik buvimas be turėjimo neužgniaužia žmogiškojo prado? Ar užvaldęs turėjimas nepamina būvimo?