Laikas, jis kazka nusinesa, kazka atsinesa, kazkur bega, kazka vejas, kazkur prapuola, is kazkur atsiranda. Kazkas laika brangina, kazkas jo nevertina. Su laiku kazka atrandam, kazka prarandam. Is laiko kazko tikimes, jis ir nuvilia, ir dziugina.
Laikas - vienas is zmogaus dievybiu...
2006-12-29
Kaip bega laikas...
Laikas, jis kazka nusinesa, kazka atsinesa, kazkur bega, kazka vejas, kazkur prapuola, is kazkur atsiranda. Kazkas laika brangina, kazkas jo nevertina. Su laiku kazka atrandam, kazka prarandam. Is laiko kazko tikimes, jis ir nuvilia, ir dziugina.
Laikas - vienas is zmogaus dievybiu...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
4 komentarai:
na jau na jau, anokia cia dievybe, sakyciau niekybe, tustuma, kuria mes patys uzsipildom, suskirstom, sudalinam, sureiksminam.. nes joks laiko tarpas nera svarbesnis, geresnis ar dar koks nors -esnis uz kita...
Mes gyvename, iliuzija, kad laika skirstome, daliname, ji isnaudojame, pernelyg sureiksminame. Tiesiog yra taip, arba mes susigyvename su laiku, arba bandome ji apgauti, pralenkti, bet kolkas dar niekam tai nepavyko.
Laikas - dievybe, jis neturi nei pradzios nei pabaigos, bet sykiu jis rodos toks apciuopiamas, kad vaizduojames mes jo seimininkais, kad mes juo manipuliuojame, bet istiesu jis manipuliuoja mumis. Mes pasirenkame, kaip praleisti minute, bet tu minuciu turime tik tiek, kiek mums duota, nei daugiau, nei maziau.
Neturime jegos, praleistos minutes dar syki isbuti kitaip, galime tik ja prisiminti, arba bandyti uzmirsti...
Laikas yra tik eiline zemiska, paties zmogaus sukurta priemone patogumui- kad žinoti, kada pyragas bus iškepęs, kada išeiti į darbą, kad su bendradarbiais kartu pradėtum darbą ir t.t. O gyvenimas matuojamas ne laiku, o savimi: juk nesakome- tu žinai, tada tris su puse minutės labai džiaugiausi, o tada 14 minučių ir 20 sekundžių buvo nuvažiavęs stogas... :)
Ir visiškai nesutinku, kad minučių turime tiek, kiek mums duota.Na, tarkim, kad tų dirbtinio laiko minučių- taip, kiek yra, tiek. Bet kaip jas išgyvensi tik nuo tavęs priklauso, gal per 20 metų nugyvensi visą savo gyvenimą, o likusias visas minutes, net jei jos bus dar 80 metų, tik prastumsi, nes reikia...
Kodel nesakoma, sakoma: gimiau pries tiek tai metu, uzvakar visa diena sirgau, vakar vakare linksmai leidau laika, pries metus dvi savaites buvau isvaziaves, ten man labai patiko, jauciau, kad gerai leidau laika. Tik tokiais momentais laikas matuojamas ne minutemis, bet suapvalintai, nes ir mintys, prisiminimai nera astriai briaunuoti. Kuo gilyn i praeiti, tuo laikas aptakesnis, isiliejantis i asmeni. Kuo laikas arciau dabarties, kuo jis konkretesnis gali buti skaiciuojamas netgi sekundemis, kaip jos kartais prailgsta, kai kazko lauki, ar skauda...
Zmogus, tarsi zeme, laikas tarsi dangus, jiedu susilieja tik horizonte, tai gali buti vadinama ateitimi, ar praeitimi, bet vistiek tai liuzija. Zeme, kaip zmogus, nors ir labai turtingas, bet ribotas, dangus, kaip laikas susilieja su visata beribis ir galingas ji jauti, bet jo nepaliesi, nepagausi ir neaplenksi...
Laiko duota tiek kiek duota, kartais tai musu valia kaip jas leidziame ir niekas neivertins kas laika isnaudoja, kas ji tik prastumia, nes niekas uz kita nepajaus kokios kito zmogaus vertybes, koks jo matymu yra reiksmingai praleistas laikas. Tik pats zmogus gali ivertinti savo praejusi laika, ar ji laikas praturtino, ar nuskrdino...
Rašyti komentarą