Visi zino kas yra laime, tik ar visi zino kur ja pasidejo, nes vis jauciasi nelaimingi?
Ar as gyvenu tam, kad kadanors buciau laimingas?
Ar as gyvenu tam, kad ismokciau jaustis laimingu?
Ar man turi kas nors laime suteikti?
Ar as privalau priversti kita pasijusti laimingu?
Ar pats buvimas tai jau laime?
Laime jausti atsinesame gimdami, ar ismokstame per gyvenima?
Ar zeme nesioja absoliuciai visada laiminga zmogu?
Visiems kazkiek truksta iki laimes, tik kiek ir kodel taip skirtingai?
19 komentarų:
Laimes ieskoti nereikia, ji pati ateina, pabuna, nueina, sugrizta... ir sulaikyti jos neverta, nes pati grizta visada...
O kada ji ateina? Koks jos pavidalas?
O kaip galima laime sulaikyti, ar paleisti?
Jei laime - pinigai, vieniems laime, kol mato nepajudinama banknotu kruvele, kitiems, kol juos leidzia.
Jei laime jausmas, ar lengva prarasti laimes pojuti? Kur yra garantija, kad ji kadanors gris?
laime nera nei jausmas, nei materialus daiktas ar nuo ko tai materialaus priklausantis reiskinys. Ji yra busena, kaip ir meile... Ir jei zmoguje yra vietos tai busenai, tai ji ir gyvena jame. Betgi kartais iseiti pasivaikscioti reikia, kaip ir protui.. :D
Matai katinui pagauti ir suvalgyti pelyte tai laime per skrandi,kaip ir alkanam zmogui suvalgius duonos kriaukslia tokia laime :)
O turtingam zmogui tai normalu skaniai pavalgyti,tai laimes jausmo iesko vis per naujus pojucius.
Arba padaro isvadas ir randa laime paprastume,arba taip ir iesko vis naujo laimes jausmo.
man atrodo, kad pavalgyti nera laime nei katinui, nei zmogui, tai- butino poreikio patenkinimas. O va skaniai pavalgyti- jau malonumas. Bet malonumas irgi nera laime. Gal laime butu tada, kai nesvarbu ka valgai, bet visvien malonu... hmmm...
Astra, labai fainas murklys :), gal turi jau isitaisius ?
Nenaudele, o kodel ? Net ir mazi malonumai gerai. Visai grubiai nelyriskai tariant, mokslininkai jau senokai kalba apie "laimes" hormona, tik pavadimai mandri: endorfinai, serotoninas....eeee ir dar kazkoks... va juos ir didina ivairus malonumai ir zinoma sokoladas :)) Taigi laime slypi ir sokolado plyteleje ;)))
Neneigiu, kad maži malonumai gerai. Viskas gerai, kas malonu. ;)
Bet kad laimė gali slypėti kokiame tai maiste, tai jau nea... Juk tą patį laimės hormonus dauginantį šokoladą valgant kasdien, pusryčiams, pietums ir vakarienei, ar ir po mėnesio visdar žmogus būtų laimingas?... Laimė ir malonumas juk nėra tas pats. Gal galima būtų sakyti, kad malonumas- trumpas, laikinas laimės blykstelėjimas, o pati laimė- ilgalaikė? Tuomet tas šokoladas gali būti laimės hormono pasigaminimo viena iš priežasčių, jeigu... tau jis skanus... o jei ne- valgyk kiek nori, vistiek nepalaimingėsi... Ar ne taip?
Ot ta Astra, tokią keblią temą čia uždavė, o pati kažkaip nuo atsakymų išsisuka... :)
As neturiu atsakymo, manau jo isvis nera, arba ju yra tiek daug ir tokiu skirtingu, kad net negalima kazko apibendrtinti.
Laime, gali buti pojutis, arba zinojimas, kad esi laimingas. Vienam laime kazko didelio pasiekimas, kitam mazas dziaugsmas, kuri gali ilgai nesiotis sirdyje.
Dar tai priklauso nuo zmogaus samoningumo, poziurio i gyvenima.
Vieno laime gali buti visiskai kito nesuprasta, arba vienam gali rodytis, kad kitas zmogus laimigas, o sis taip nesijausti.
Malonumas - nera laime, bet kurti laime gali mazi malonumasi.
Laimes pojutis nebuna nuolatinis, nes jis blesta, nebent palikdamas zinojima, kad lyg ir esi laimingas. Labiausiai laime juntama blyksniukais, gal kam blyksniais, o is kur jie kyla, ca jau nuo asmens priklauso, vienam sokolado gabaliukas, kitam perskaityta knyga, treciam dar vienas karjieros laiptelis.
Jau taip zmogus sukurtas, kad visada turetu nora kazko siekti ir troskima buti laimingu. Tai - varomoji gera - vara.
Demerwich,
Aha, murklys fainas, bet ne mano, cia jau Rasos nagloji Kyssa.
Astra, sutinku su kiekvienu tavo zodziu, net nezinau ka ir pridurt.
Manau nera zmogaus, kuriam kazkas neteiktu malonumo, o jei toks zmogus uzgimtu, kuriam absoliuciai visiskai niekas neteikia malonumo, abejoju ar toks zmogus butu laimingas. Net ir budistai, vienuoliai issizadeje zemisku malonumu pasineria i savo maldas ir meditacijas, kad pasiekti ta malonia nirvanos busena.
Prisiminiau, savo tetusio megstama fraze, berods kinieciu ar japonu : "Laimingas zmogus tas, kuris grizta pavarges i namus." Nezinau kaip tiksliai interpretuot, bet manau noreta pasakyti, kad ir visiskai paprasti dalykai gali buti laime, kad ir mazyte ;))
"Laimingas zmogus tas, kuris grizta pavarges i namus."
Manau interpretacija butu tokia.
Pavarges zmogus labiausiai troksta poilsio, kazkokiu kuno poreikiu patenkinimo. Kai jis pavarges, poilsis jam didziule laime, namai tampa poilsio, laimes oaze. Taigi kazkoks zmogaus troskimu issipildymas - laime, ar bent lames sudedamoji dalis.
Man artimesnis Rasos laimes supratimas- "arba randa laime paprastume,arba taip ir iesko vis naujo laimes jausmo". Taigi, laime- tai ne jos siekimas, jokiu budu ne troskimas, o BUVIMAS. Buvimas paprastoje laimeje.
Astros pasakymas, kad "kazkoks zmogaus troskimu issipildymas - laime" teigia visiskai priesinga dalyka: kazkas turi issipildyti, kad taptu laime arba jos dalimi. Hmm, kaip ten sakoma, kiek zmoniu - tiek nuomoniu... :)
"Taigi, laime- tai ne jos siekimas, jokiu budu ne troskimas, o BUVIMAS."
Nenaudele, tai tavo laimes supratimas, bet ne a visuotine laimes savoka.
"Astros pasakymas, kad "kazkoks zmogaus troskimu issipildymas - laime"
Cia ne mano pasakymas, cia mano viena is galimu interpretaciju.
Laimes hormona gal ir pavyko surasti, bet laimes formules nepavyks, nebent butu apskaiciuota statistiskai kas kam yra laime ir kokiu keliu einama lik jos.
Is tu visu laimes paiesku isplaukia viena nuoga tiesa :)
Klysta tie zmones, kurie nori kita zmogu padaryti laimingu pagal savo supratima.
Daznai girdimos tokios frazes: "as viska darau, kad tik tu butum laimingas, o tu tai neivertini" ir labai daug tokiu panasiu fraziu.
Kiekvieno zmogaus laimes laivas vis kitoks ir vis i kita puse plaukia.
Aha, kiek zmoniu, tiek laimes supratimu... :)
Skrendu ieškoti laimės,skrendu ir nežinau,ar ji už jūrų marių,ar ji visai čionai..
svajoju rasti laimę,aš tuo šventai tikiu ir stovinti ant kelio aš ją šaukiu,šaukiu..
staiga širdis nurimsta ir aš mintim krentu,ir tyliai sunerimus ašSkrendu vėlei sau šaukiu..
juk laimę tu turi jau, Žmogau ar nematai?ir kam ieškoti kelio jei jo nėra visai!?
Ausra, va butent: ir kam ieskot to kelio, jei jo nera visai... gerai tu parasei...
Nereikia ieskoti nei laimes, nei kelio i ja, tik reikia ismokti ja pastebeti ir ja dziaugtis.
Rašyti komentarą