
2007-04-29
2007-04-22
2007-04-13
2007-04-10
2007-04-07
2007-04-05
2007-03-29
2007-03-23
2007-03-19
2007-03-17
2007-03-16
2007-03-15
2007-03-14
Grozis
"Grozis isgelbes pasauli" sake Dostojevskis.
Sakyciau jis visiskai teisus. Kai grozis supa zmogu, jo mintys taip pat tampa pozityvesnes, siltesnes, jaukesnes. Grozis gimdo grozi taip, kaip gamta ikvelia menininkus...
Bet kas gali pasakyti, kas yra grozis? Kokia grozio formule? Kur grozio paslaptis? Turbut butu sunku gincytis su Dievo grozio supratimu, bet va del zmogaus grozio supratimo jau vyksta visiska painiava.
Milijomieriai moka didziulius pinigus, kad turetu dali grozio namuose, bet kaikam, visuotinai pripazintas grozis gali buti visikai negrazus. Bet milijonierius zino, kad tai grazu, vadinasi grazu. Gatveje pardavinejamas menas - kicas, nors daugelis neisprususiu zmoniu perka ir sau grozisi. Bet sis grozis nepripazintas - vadinasi negrazu.
Kas gi nusprendzia, kas grazu, o kas ne? Grozio analitikai? Issilavine toje sritije zmones? Bet savo laiku kaikurie dabar didieji, pripazintieji menininkai buvo nepastebeti... Tai tada nebuvo groziui isprususiu zmoniu? O po kurio laiko dabartinis kicas, ar tulo savamokslio meniokelio menas netaps kazkieno didziuoju turtu?
Grozi vartoja tarsi visi zmones, bet kazkodel nevisuotinis balsas pripazista kas "istikruju" yra grazu...
Garsus girdi didzioji dauguma zmoniu, dauguma grozisi juos dziuginanciom melodijom, bet ir cia mistiskai vieni kuriniai "vertingi" kiti "beverciai". Tarsi vieni grazus, o kiti ne...
Turbut didziausia painiava grozio suvokimas buitineje aplinkoje - apsirengime, namu apyvokos daiktu, aplinkos suvokime. Brangaus,"elitiniam" groziui priklausancio paveikslo gali ir nepirkti. "teisingos" muzikos gali ir neklausyti, bet renktis tai reikia. Va norisi visgi graziai, o kaip teisingai graziai apsirengti? Nieko baisaus, tam yra elitines didziu dizaineriu sukurtom kolekcijom parduotuves. Nueini, nusiperki ir visas toks teisingai grazus. :) Teisingas grozis netgi turi savo atskira pavadinima - mada, t.y. specialiai sukurtas grozio sablonas tam tikram laikotarpiui.
Yra zmoniu kurie tarsi nenoredami pasiduoti kazkieno grozio supratimui renkasi klasikini grozi? O kas ta klasika? Ar tik nebutu ja galima pavadinti uzsibuvusi mada? :)
Turbut didziausias tragizmas, kai kazkieno sablonioskas grozio suvokimas pradeda zmones sprasuti i tam tikrus kuno formu remus. Tokios tai formos nosis, tokios tai ismieros biustas ir talija, ir tam tikras svoris. Vat cia tai grozio etalonas.
Grozis isgelbes, ar grozis prazudys pasauli?
Jei ismoksime pastebeti, dziaugtis, kurti, nebijoti eksperimentuoti, improvizuoti, svarbiausia priimti savita kazkieno kito grozio supratima, i ji isiklausyti, ar izvelgti, o gal pajausti tada grozis tikrai gelbes pasauli.
Bet, jei grozi skubinsime vertinti, kritikuoti, kisti i remus, standarta, formata, matuoti pagal mada, vadovautis tik didziu autoritetu teisinga nuomone. Toks grozio supratimas iskreipia individualia grozio samprata, kur yra pradziu pradzia grozio gimimui, toks "grozis" prazudys pasauli.
2007-03-09
2007-03-08
2007-03-03
2007-03-01
2007-02-26
2007-02-20
2007-02-13
2007-02-10
2007-02-06
2007-02-04
2007-02-03
2007-02-02
2007-01-30
2007-01-25
2007-01-24
Pamastymui
2007-01-18
2007-01-17
Tai visgi, ko zmogui reikia?..
2007-01-12
2007-01-10
2007-01-09
2006-12-29
Kaip bega laikas...
2006-12-20
Jau kvepia Kaledos meduoliais
- miltu apie 0.7 kg.
- medaus 0.15 kg.
- cukraus 0.2 kg.
- kondensuoto pieno 0.1 kg.
- sviesto (margrn.) 0.2 kg.
- kiausiniu 1 vnt.
- sodos 1 arbat. saukst.
- citr.ruksties sodos nugesinimui
- cinamono
- gvazdikeliu pagal skoni
Pats paprasciausiais. Medu, cukru, kond. piena, sviesta, kiausini sudeti i dubeni, ji istatyti i karsta vandeni ir maisant kaitinti kuri laika, kol nusibos :))) Tada sudeti prieskonius, nugesisnta soda, ismaisyti. Supilti miltus, ismaisyti, galima kiek paminkyti (nelabai ten minkysis). Palikti pastoveti bent truputi. Daryti rutuliukus, arba storokai iskocioti ir isspausti formeles, sudeti i skarda ir kepti vidutinio karstumo orkaiteje.
Iskepe tada, kai su pirstu spusteli, ir nepasidaro duobute.
Papuosti galima - paprasta cukraus pudra (ziureti, kad i sudeti neieitu krakmolas) i ja lasinant citrinos sultis ir maisant, kol pasidaro glajaus tirstumas.
Yra ir kitas paruosimo budas, truputi sudetingesnis, ten reikia deginti cukru.
2006-12-18
Jau jaucias Kaledos
Tada, kai zybsi spalvotosios svieseles
Ir kvepia oras namie keptais meduoliais...
Tada, kai akys klaidzioja margom vitrinom,
O sirdyje plevena brangiem zmoniem jausmai...
Tada, kai visi lekia ir rodosi nera kada sustoti,
O tu sustoji paklydusiom mintim, o gal svajoji...
Kaledos, tai ne tada, kai tam ateina laikas,
Kaledos - tai dziaugsmas, kada kazkam ji dovanoji ir sau tai dovanu gavai.
2006-12-12
2006-12-06
Laimes paieskos
